Apaštališkasis nuncijus Vengrijoje, amerikiečių kilmės arkivyskupas Michaelas Wallace'as Banachas, prieš popiežiaus kelionę į Vengriją davė interviu Vatikano radijui, papasakojo apie pasirengimus popiežiaus kelionei, apie Bažnyčios Vengrijoje gyvenimą ir į popiežiaus vizitą dedamus lūkesčius, taip pat apie Vengrijos kaimynystėje, Ukrainoje, vykstantį karą.
Kaip žinoma, tai bus jau antrasis Pranciškaus vizitas Vengrijoje, po jo dalyvavimo 2021 m. Budapešte vykusiame Tarptautiniame eucharistiniame kongrese. Pasak nuncijaus, vengrai jaučiasi pagerbti, kad nepraėjus ne dvejiems metams, popiežius vėl atvyksta į jų šalies sostinę. Pasirengimai dabartiniam vizitui vyko ne tik administraciniu, praktiniu, bet ir dvasiniu lygmeniu. Administraciniu, praktiniu lygmeniu organizuojant tokio pobūdžio vizitą reikėjo suderinti daugybę detalių. Dabar belieka tikėtis, kad viskas sklandžiai praeis. Kalbėdamas apie dvasinius pasirengimus nuncijus sakė, kad Vengrijos vyskupai sukūrė maldą už šią kelionę, kuri buvo kalbama kiekvienoje bažnyčioje per kiekvienas šventadienio Mišias. Ši malda buvo kalbama ir per nunciatūros koplyčioje aukojamas Mišias. Parapijose buvo rengiami vakarai, per kuriuos buvo kalbama apie Pranciškaus asmeninę istoriją, apie jo kaip popiežiaus prioritetus. Rengėsi ir pati nunciatūra, kuri per tas kelias vizito dienas bus popiežiaus namai.
Klausiamas apie katalikų bendruomenės Vengrijoje būklę, nuncijus atsakė, kad katalikybė Vengrijoje yra gyvybinga. Apie tai liudija ir oficialių statistikų duomenys, ir tikinčiųjų dalyvavimas Bažnyčios vykdomoje socialinėje ir karitatyvinėje veikloje. Nuncijus paminėjo labai gyvą ir dosnų atsaką į karo Ukrainoje sukeltą humanitarinę krizę, pagalbą pabėgėliams, atvykusiems į Vengriją. „Manau, – sakė nuncijus, – kad ir popiežius Pranciškus tai pripažins Budapešto Šv. Elžbietos bažnyčioje susitikdamas su vargstančiaisiais ir pabėgėliais. Tai bus ne tik artumo vargstantiesiems liudijimas, bet ir padėka tiems, kurie teikia pagalbą, jų darbo įvertinimas.“
Šio popiežiaus vizito fone neišvengiamai bus karas Ukrainoje, nes Vengrija turi bendrą sieną su Ukraina. Karo atneštas skausmas ir taikos troškimas atsispindės popiežiaus Pranciškaus žodžiuose per šį vizitą.
„Kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduria Bažnyčia Vengrijoje, – tęsė nuncijus, – tai tie patys iššūkiai, su kuriais susiduria Bažnyčios kitur Vakaruose, o gal ir visame pasaulyje. Didžiausias iššūkis, arba vienas didžiausių iššūkių, yra sunkumai stengiantis atsiliepti į jaunimo poreikius, siekiant skelbti Evangeliją jaunimui suprantama kalba, pakviesti jaunus žmones mėgautis džiaugsmo ir tiesos pilnatve, kylančia iš sekimo Kristumi. Tai iš tiesų yra didelis iššūkis.“
Pasak nuncijaus, Vengrijos katalikai labiausiai vertina dvi popiežiaus Pranciškaus savybes: pirmoji – tai jo džiaugsmas ir entuziazmas, antroji – nuoširdumas. Tai iš tiesų labai svarbu. Žmonės mano popiežių, kuris šypsosi, mato džiaugsmingą žmogų, mato žmogų, kuris gyvena Evangelijos džiaugsmu. Šis aspektas yra svarbus galbūt ir dėl to, kad Vengrijoje, kaip ir kitur Vidurio Europoje, žiemos yra ilgos, o dangus ilgą laiką gali būti debesuotas ir pilkas. Tad džiaugsmą popiežius veide vertina ne tik tikintieji, bet ir netikintieji. Kita svarbi savybė – tai nuoširdumas. Popiežius kalba su įsitikinimu, sako, ką galvoja. Šioje visuomenėje tai labai vertinama.
Galiausiai klausiamas, ko labiausiai tikimasi iš šios popiežiaus kelionės, nuncijus priminė šio vizito oficialų motto – „Kristus yra mūsų ateitis“. Pasak nuncijaus, tai labai gerai paaiškina, kokios viltys yra dedamos į šį vizitą. „Didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad popiežiui išvykus, žinia, kurią jis paliks čia, Vengrijoje, būtų toliau skelbiama. Kristus yra mūsų ateitis. Labai džiaugiamės, kad popiežius Pranciškus atvyks į Vengrijos žemę. Tačiau jam išvykus reikės daug dirbti, kad jo žinia būtų tęsiama ir kad jo žinia dar labiau įsišaknytų šioje šalyje.“ (jm / Vatican News)
